Šoninės cefalogramos svarba SAŽS disfunkcijos gydyme
Neretai dėl smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų ir jų sukeliamų simptomų į gydytoją odontologą besikreipiantys pacientai turi gretutinių problemų – patologinių kaulinių pakitimų, kurie dažnai lieka nepastebėti, tačiau gali lemti SAŽS disfunkcijai būdingus simptomus, tokius, kaip galvos ar kaklo skausmai Kineziterapeutas Kęstutis Slušinskas sako, kad juos pamatyti galima atlikus šoninę galvos rentgeno nuotrauką (cefalogramą).
Bene dažniausias šių pakitimų – pirmojo kaklo slankstelio arkos formos kaulinė deformacija Ponticulus posticus, susidaranti dėl užpakalinės pakaušio membranos kalcifikacijos. Būdama pilnai susiformavusi ir sukurdama nervinių šaknelių ar kraujagyslių kompresiją, ji gali sukelti galvos svaigulį, skausmą, alpimą ir kitus simptomus. Skiriami keturi šios deformacijos formavimosi laipsniai (I ir II – nežymi kaulinė arka, III ir IV – beveik pilnai arba pilnai susiformavusi arka).
Bet kokio laipsnio pakitimai yra matomi cefalogramoje. I ir II laipsnio atveju stebima tik linijinė arba amorfinę kalcifikacija toje pačioje srityje, ji gali būti vienpusė arba dvipusė. Esant III laipsnio deformacijai, pastebima beveik pilnai susiformavusi kaulinė arka. IV laipsnio atveju matoma visiškai susiformavusi kaulinė arka. Pažengusią Ponticulus posticus deformaciją turintiems žmonėms atsitiktiniai judesiai, tokie kaip kaklo lenkimas ir sukimas suspaudžia ir apriboja slankstelinės arterijos spindį, taip sukeldama kraujotakos sutrikimus dėl kurių žmogus gali nualpti. Todėl svarbu šią deformaciją laiku pastebėti ir gydyti. I ir II laipsnių deformacijas galima efektyviai gydyti fiziniais pratimais, tuo tarpu III ir IV laipsnio pakitimams prireikia chirurginio gydymo.
Vieno mokslinio tyrimo metu buvo vertinama 414 skaitmeninių šoninių ortodontinių pacientų cefalogramų. Remiantis tyrimo rezultatais Ponticulus posticus buvo pastebėtas 35,7 proc. atvejų, 30,9 proc. iš jų diagnozuotas dalinis (I, II, III laipsnio), o 4,8 proc. – visiškas (IV laipsnio) Ponticulus posticus. Tyrimo išvadose nurodoma, kadangi ši anomalija yra susijusi su daugeliu sveikatos sutrikimų, gydytojai ortodontai turėtų atkreipti dėmesį vertinant šoninę cefalogramą ar nėra Ponticulus posticus.
Šaltinis: Ponticulus posticus of atlas vertebrae: an incidental finding in Malaysian orthodontic patients
Kita problema – keterinės ataugos lūžis. Šie lūžiai dažniausiai patiriami autoįvykių metu, kai galva staigiai atlošiama atgal (vadinamasis „botago kirtis“). Nors patyrus keterinės ataugos lūžį reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją traumatologą, kartais žmogus nieko blogo nejaučia ir nevyksta į medicinos įstaigą. Tačiau gydytojas ortodontas, padaręs šoninę galvos rentgeno nuotrauką, gali pastebėti šią problemą. Tokiu atveju pacientas turi būti nedelsiant siunčiamas į skubios pagalbos skyrių. Laiku nesprendžiant šios problemos, kitą kartą, užlenkus galvą į vieną ar kitą pusę, pavyzdžiui, sportuojant, galimos dar sunkesnės traumos.
Dar viena su kaklo ir veido skausmais susijusi problema – kaklinės stuburo lordozės pakitimai. Remiantis moksliniais tyrimais, šoninėse galvos rentgeno nuotraukose galima matyti tarpslankstelinių arba tarpketerinių ataugų tarpus. Įprastai tarpketeriniai tarpai tarp C0 ir C1, C1 ir C2 bei C2 ir C3 turėtų būti apie iki ~9 mm. Tačiau dėl sėdimo darbo, išmaniųjų telefonų naudojimo šie tarpketeriniai tarpai gali būti žymiai sumažėję (pvz iki 4 mm). Tokiu atveju kyla rizika, jog išsivystys nervinių šaknelių kompresija, nulemianti ne tik kaklo, bet ir galvos, ausų, SAŽS srities skausmus.
Šaltinis: WHAT CAN X-RAYS AND PALPATION TELL YOU ABOUT NECK FUNCTION AND PAIN?
Todėl, pasak patyrusio kineziterapeuto, siekiant išvengti papildomų problemų ir užtikrinti sėkmingą SAŽS gydymą, į šiuos dalykus būtina atkreipti dėmėsį.
„Jeigu pacientas kreipiasi į odontologijos kliniką dėl žandikaulio sąnario arba šios srities problemų, pasireiškiančiu skausmu, traškesiu ir kitais būdingais simptomais, be numatytų tyrimų rekomenduojama vertinant šoninę galvos rentgeno nuotrauką (cefalogramą) atkreipti dėmesi į anksčiau minėtas sritis. Ši nuotrauka gali padėti pamatyti papildomas priežastis – slankstelių tarpų sumažėjimą, įvairius kaulinius darinius ar papildomus lūžius, galinčius nulemti šiuos simptomus. Nustačius kaulinius pakitimus turėtų būti skiriamas ir atitinkamas gydymas, nes vien žandikaulio sąnario gydymo tokiu atveju nepakanka“, – atkreipia dėmesį Kęstutis Slušinskas.
Pastebėjus tarpketerinių tarpų sumažėjimus ar besiformuojančią kaulinę arką, pacientą reikėtų papildomai nukreipti pas kitus specialistus – pavyzdžiui ortopedą traumatologą, kineziterapeutą, chirurgą. Jeigu pastebimi lūžiai, pacientas turėtų vykti į skubios pagalbos skyrių, kad kaklas būtų imobilizuotas ir neįvyktų tolimesnių traumų.
Kęstutis Slušinskas turi didelę patirtį bendradarbiaujant su įvairių sričių gydytojais, siekiant maksimaliai efektyviai spręsti problemas, kurioms reikalingas kombinuotas gydymas. Patyręs specialistas laukia Jūsų, pasirengęs atlikti tikslią diagnostiką ir kiekvienu atveju surasti tinkamiausią sprendimą, padėsiantį ne tik pamiršti varginančius skausmus bei džiaugtis žymiai pagerėjusia gyvenimo kokybe, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.
UŽSISAKYKITE NEMOKAMUS SIUNTIMO LAPELIUS
Kviečiame registruotis – mes NEMOKAMAI suteiksime ir pristatysime Jums siuntimo lapelius, o Jūs galėsite siųsti pacientą pas SAŽS sutrikimų gydymo profesionalą gyd. kineziterapeutą Kęstutį Slušinską.