Žandikaulio sąnario ligos Lietuvoje: ar tai problema?
Tyrimų duomenimis, su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais susiduria daugiau nei pusė populiacijos. Tuo tarpu žinių apie šią būklę, jos diagnostiką ir gydymą vis dar trūksta. Kineziterapeutas Kęstutis Slušinskas – atvirai apie SAŽS sutrikimus, liūdną statistiką ir gresiančias pasekmes.
Sutrikimų priežastys – įvairios
SAŽS disfunkcija – tai kramtomųjų raumenų sutrikimai, pasireiškiantys lėtiniu skausmu veido srityje ir kitais požymiais. Anot kineziterapeuto K. Slušinsko, šią būklę pacientui sukelia trejopi veiksniai: stomatogeniniai, neurologiniai ir mechaniniai.
„Prie stomatogeninių veiksnių priskiriamas netaisyklingas sąkandis, nekokybiški protezavimo darbai, per aukštos arba per žemos dantų plombos, vieno ar kelių dantų netekimas. Prie neurologinių veiksnių išskirčiau stresą, panikos priepuolius, bruksizmą – naktinį griežimą dantimis bei tam tikrus kalbos sutrikimus. O kalbant apie mechaninius SAŽS veiksnius, tai galėtų būti minkštųjų audinių, pavyzdžiui: sausgyslių ar raumenų pertempimas, kuris įvyksta persidirbant: intensyviai dainuojant, šaukiant, žiovaujant, juokiantis. Taip pat – kandant arba kramtant viena dantų puse“- vardija kineziterapeutas.
Anot specialisto, SAŽS sutrikimus gali sąlygoti ir mažiau akivaizdūs faktoriai, pavyzdžiui, tabako gaminių rūkymas, nagų, lūpų, žandų, gumos kramtymas, sėdėjimas pasirėmus į smakrą ar trumpalaikiai, ypač didelės apkrovos veiksmai, pavyzdžiui sunkių svarmenų kėlimas, sunkių daiktų mėtymas.
Paplitusi, bet nepažįstama?
Anot kineziterapeuto, žinių apie smilkininio apatinio žandikaulio sąnario/ių sutrikimus daugėja. „Palyginau skirtingo laikotarpio mokslinius šaltinius. 2007 m. publikuotame straipsnyje buvo spėjama, kad SAŽS disfunkcija paliečia nuo 5 iki 20 proc. populiacijos. O štai vėlesniuose straipsniuose, pvz. 2018 metais, jau minima, kad problema kamuoja net 60-70 proc. žmonių“. Anot gydytojo, išaugę skaičiai rodo ne dramatišką problemos augimą, o didesnį medikų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų susidomėjimą bei efektyvesnę diagnostiką.
Deja, SAŽS sutrikimų situacija Lietuvoje nedžiugina: tai paplitusi, bet vis dar nepažįstama problema. „Tikslią situaciją mūsų šalyje nustatyti sunku. Trūksta tyrimų, o visuomenė mažai ką žino apie SAŽS sutrikimus. Pavyzdžiui, daugelis žmonių gyvena su stringančiu žandikauliu. Situacija būna bloga, o pacientas galvoja, kad viskas normalu“- apgailestauja specialistas.
K. Slušinskas pastebi, kad su SAŽS sutrikimais susiduria net būsimi sveikatos priežiūros specialistai. „Studijų metais atlikau tyrimą: jis atskleidė, kad apytiksliai 40 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų turėjo simptomus, kurie būdingi SAŽS disfunkcijai. Iš to sprendžiu, kad problemos mąstas mūsų šalyje – tikrai didelis“- įsitikinęs pašnekovas.
Diagnozė tampa iššūkiu
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario/ių sutrikimų požymiai paprastai lengvai pastebimi: pacientai jaučia skausmą, traškesį, strigimą priekyje ausų, ypač kramtymo ar žiovulio metu. Tačiau gali kamuoti ir antriniai požymiai, kuriuos gydytojai ne visada priskiria prie SAŽS disfunkcijos: galvos, kaklo, pečių juostos skausmai, spengimas, šniokštimas ausyse, retais atvejais - skonio pokyčiai, todėl tiksli diagnozė nuskamba ne visada.
Koją pakišti gali žinių trūkumas ir nepakankamas ištyrimas. „Gana dažna situacija: tyrimas kaip ir atliekamas. Išmatuojama apatinio žandikaulio judesių amplitudė, apžiūrimi ir palpuojami kramtomieji raumenys, atliekami rentgenologiniai tyrimai... o teisingai diagnozuoti visgi nepavyksta. Kodėl? Nes tokios apžiūros ne visuomet užtenka. Reikia kruopščiai apžiūrėti paciento sąkandį, dantų restauracijas, įvertinti laikyseną, įpročius ir psichologinę būseną – juk SAŽS disfunkciją dažnai sukelia stresas“- teigia K. Slušinskas.
Delsimo kaina
Negydoma SAŽS disfunkcija kelia vis daugiau nepatogumų: nuolatinį lėtinį skausmą, traškesį kalbant, kramtant maistą. Tai visapusiškai veikia paciento gyvenimą: mažėja darbingumas, kenčia socialinis gyvenimas. Dėl lėtinio skausmo nesinori bendrauti, išeiti į miestą ir net mėgautis maistu restorane, mat kamuoja kramtymo sunkumai.
Kenčia ne tik žandikaulio sąnariai, bet ir dantys. „Dėl sutrikusios kramtymo funkcijos, šie ima greičiau dėvėtis. Delsiant spręsti problemą, išauga gydymo kaina, trukmė. Dažnai prireikia chirurginio gydymo, po kurio atsistatymas ir gijimas yra sudėtingesnis. Kitaip tariant, delsiant gydyti problemą, žmogus klimpsta vis gilyn“- akcentuoja specialistas.
SAŽS sutrikimų gydymo taktikos būna įvairios. „Gali būti taikomos dantų restauracijos, kurios atkuria taisyklingus dantų kontaktus. Taip pat padeda ortodontinis gydymas. Bruksizmo atveju ypač svarbios miorelaksuojančios kapos: jos suteikia žandikauliui patogią padėtį ir raumenys gali ilsėtis. Ūmaus atvejo metu, gyd. odontologas gali pritaikyti medikamentinį gydymą, kuris numalšina skausmą“- pasakoja kineziterapeutas K. Slušinskas.
Akivaizdu: teisinga diagnozė ir efektyvus SAŽS sutrikimų gydymas – iššūkis net labai patyrusiam gydytojui odontologui, todėl geriausia, kai šiuos sutrikimus diagnozuoja ir gydo skirtingų sričių profesionalų komanda.
UŽSISAKYKITE NEMOKAMUS SIUNTIMO LAPELIUS
Kviečiame registruotis – mes NEMOKAMAI suteiksime ir pristatysime Jums siuntimo lapelius, o Jūs galėsite siųsti pacientą pas SAŽS sutrikimų gydymo profesionalą gyd. kineziterapeutą Kęstutį Slušinską.